********

Optimizmas ištryško taip meiliai,
Kad po kojom bangų nejutau;
Neškit, daužkit mane čia į smėlį –
Nepasiekti svajoklei dangaus!


Nenuskinsiu tau saulės žvaigždynų,
Neatnešiu pasaulio delnuos –
Optimizmu betrykštanti siela
Nugalėta gyvenimo gaus...


Apraudos savo ilgesį, gėlą,
Paprašys dar saujelės medaus;
Pasiryžusi žingsnį dar vieną
Žengti ligi žudiko lietaus...


Nusiplaus savo rūškaną veidą
Ir maldaus dar žiupsnelio žmogaus;
Pasiklys ten, kur kvies pažadėtas
Naujas rytas, paprašęs per daug...


Nusiskins sau dar vieną gyslelę,
Ir sugrįš pažadėtų sapnų...
Optimizmu betrykštanti siela
Nugalėta gyvenimo gaus...