Šokolade, vyne, net cigaretėj
Jaučiu, kaip tirpsta mano pirštai:
Norėčiau viską, kas nutiko, nutylėti,
Bet norisi maloniai šaukti...
Net praradimo jausmas mielas,
Apglėbusi tave stebiu,
Kaip dar iš lėto bėgę dienos
Staiga pavirsta šurmuliu jausmų.
Paryžius, Londonas ar Amsterdamas,
Komunos, bokštai ar varpai:
Galėčiau nieko neturėti savo –
Pasaulį visą šiąnakt man davei...
No comments:
Post a Comment