Tik dar viena mintis

Viskas šiam pasaulyje pernelyg trapu, netikra ir nenuspėjama. Negali patikėti nei vienu žmogaus žodžiu, nes jis pats nėra tikras tuo, ką dabar sako. Nes ir mes nesame tikri tuo, kad po vienos dienos, ar net vienos valandos visa tai nepasikeis į melą ar netaps tik viena nevykusia prielaida, kažkada skambėjusia kaip tikra. Gyvenimas pilnas nenumatomų kliūčių, nenuspėjamų pažinčių ir netikėtumų. Jau atsibodo, kad viskas taip greitai keičiasi, o aš, regis, vis dar esu tame pačiame taške. Laikas eina, o aš niekaip nesugebu užbaigti vienos paprastos atkarpos – savęs suvokimo. Jau atrodo viską supratai, surikiavai į savas vietas ir vėl – kažkas atsitinka, kad viskas suyra, subyra ir pasikeičia. Viskas aplinkui, išskyrus mane pačią. Ir vėl skubi dėlioti aplinkybių, iš pažertų žodžių rinkti reikšmę turinčius sakinius, o iš to, ką jauti – aplinkinį pasaulį. Kuris ir vėl nebus toks, kokį susikursi.