Nesuprantu.... Kas uždraudė mylėti netylint? Kas uždraudė maldauti net neprašant? Kas uždraudė žiūrėti į akis nesistengiant meluoti? Kas uždraudė šokti verkiant? Kas uždraudė šluostyti juoko ašaras? Kas uždraudė padėti nesitikint pagarbos? Kas uždraudė gerbti tuos, kurie mūsų akimis atrodo prastesni? Kas uždraudė grįžti to nežadėjus? Kodėl mes visi nešiojame tiek daug kaukių, kad jas pasikeisti darosi vis sunkiau ir sunkiau? Ar pasidarė sunku išsirinkti? Ar mes užsimiršome? Įpratome? Išpuikome?

Noriu. Noriu tikro pasaulio, tikrų žmonių aplink save... Tikrų jausmų: tikros netekties, tikros laisvės, tikros meilės, tikro skausmo... Ne tų, kuriuos jaučia viena iš mūsų kaukių. Tų, kuriuos mato ir slepia užteptas ir tamsos subjaurotas mūsų veidas. Tų, kurių siekia mūsų rankos ir širdys... Noriu šokti neskambant muzikai, noriu verkti ir juoktis be priežasties, noriu priglusti prie vėjo ir nieko nejausti, noriu skristi kai krentu, noriu mylėti kai nekenčiu. Noriu būti tikru paprastu žmogumi be šimto ir vienos kaukės. Kurią šiandien pasirinksi tu? O ar tu nenori tikro gyvenimo??